kertė

kertė̃ sf. Lzd, Ms, Slnt, Všk, (3) Dov, (4); Lex106 1. vieta, kur susikerta dvi linijos, plokštumos, sienos ar daiktai, kampas: Padėk šluotą į ker̃tę Grz. Radau pilną kértę priverstą šiaudų Kp. Gulk kertė̃j, ir bus gerai Rmš. Šalta ta gryčia, visos kertės šerkšno pritrauktos Lnkv. Iš baimės pasitraukė kertėn Ašb. Čia vaikystę mena kiekviena kertė S.Nėr. Dėk į kertùtę ryšulį – čia kliūva ant suolo Pc. Aš čia kertẽlėj pasėdėsiu Lp. Prikepė pyragų ir ragaišių pilnas kertes Blv. Katinas ein kertėms, taisos pelioti Dr. Trupiniukai buvo kertẽlėsen [kišenės] įsimygę Prng. Ant kertužėlių po gegužėlę kukavo ryts vakarėlis LTR. | Visas kértes (skarelės kampus) surišk Ėr. Į tris kertes šilkus siuvo, į ketvirtą savą vardą D24. | Žambo kertė atplyšusi paliko baidyklės rankose M.Valanč. | Kertė eglei ne brolis M. Jis namo kertỹs apmušė lentomis Lnkv. Vai budavosim naują laivelį ant keturių kertelių LTR. Nerišk arklį prie kertės! Slnt. Bevažiuodamas užkliuvo už trobos kertės Grz. Šlajus (gyvenamoji troba) turi keturias kertes Mšk. Vaikai už kerčių stovėjo JD866. Tokio apie kertę neapvesi LTR(Jnš). Meldžiasi kertėse ūlyčių BtMt6,5. ^ Gaspadorius turi vieną kertę, gaspadinė – tris (šeimininkės rankose daugiau ūkio sričių negu šeimininko) Rm. Iš kitos kertės (kitu požiūriu, iš kito taško) pažiūrėsim į visa tai rš. Prieš vestuves ir šluota kertėj juda Alvt. Stovi kertėj pasipūtus, lekia per laukus kaip pasiutus (šaudyklė) Gdž. Kertėj trupinys, bobom rūpestis (krosnis) Pnd. 2. R270, MŽ362, N garbingiausia vieta už stalo (kampe): Kertėj – pirma vieta LTR, NžR. Marti atsisėdo į pačią kertę Klvr. Svečią pasodino kertėj, o patys susėdo iš šalių Stk. 3. namai, gyvenamoji vieta: Savo kertelėj kiekvienas ponas LTR(Pp). 4. LL305 nuošali vieta, pakraštys, užkampis: Vokiečiai buvo ketinę eiti tik iki labiausiai į rytus įsikišusios Galicijos kertės Pt. 5. sklypelis: Kertytelė rugių liko nepjauta Nt. Netur žemės nei kertelės (d.) NS592. 6. OG236 iškirtimas rąste, medyje: Neiškirsk didelių kerčių̃, bo bus nesandarus trobesys Kp. Iškirtau pušyj kertę, tai kitąkart lengvai pažinsiu Žsl. Iškirsk sienoj dvi kerteles padėti degtukam Ml. Peilio ašmenai išmušta kertelėm (ištrupėję, su duobelėm) Ad. Mūsų troba statyta į kertes (suneriant rąstų galus) Klvr. 7. SD136, [K], N, LsB265 skylė ar lizdas varpstei ar bėgūnams įstatyti.

◊ ker̃tę apkabìnus graudžiai: Nepaklausęs tėvų, verksi, ker̃tę apkabìnęs Kp.

ker̃tę trõpyti patiri nelaimę: Tropysi kertę MŽ32, N. Jis nusidegė, tropijo kertę R25.

ubagaĩ leñda į kertès temsta (viduje): Saulelė nusileido – ubagai į kertès leñda Plt.